Projektas „Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas „Natura 2000“ teritorijose“
Ilgą laiką formuojant Kuršių nerijos kraštovaizdį su nedidelėmis išimtimis prioritetas buvo skiriamas kopų apželdinimui. Už prieškopių plyti palvė – kauburiuota arba plokščia lyguma, apaugusi žole, krūmais arba medžiais. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama svarba atkurti bei išlaikyti palvei būdingas atviras pievas. Šios pievos yra vertingos savo gamtine įvairove, kuri prarandama dėl palvės savaiminio apaugimo krūmais ir medžiais.
Siekdama išsaugoti likusias ir atgaivinti buvusias pamario palvės pievas, o taip pat surasti būdus, kaip šį procesą paversti ekonomiškai naudingu ir patraukliu vietos bendruomenei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su kitais partneriais 2015 m. balandžio mėn. pradėjo vykdyti projektą „Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas „Natura 2000“ teritorijose“.
Kuršių nerijai tenkančioms projekto veikloms įgyvendinti iš 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos LT03 „Biologinė įvairovė ir eksistemų funkcijos“ skirta apie 622000 EUR (su kitomis veiklomis bendras projekto biudžetas siekia 1 mln. EUR).
Atsižvelgiant į naujajame miškotvarkos plane keliamus tikslus atkurti bei išsaugoti atviras buveines Kuršių nerijoje, o taip pat suvokiant, kad Lietuvai esant mišriųjų miškų zonoje būtent atviros pievos yra itin vertingos tiek bioįvairovei, tiek bendram kraštovaizdžiui, o taip pat pažintiniam turizmui, buvo ieškoma gamtai tvarių bei žmogui patrauklių šio tikslo įgyvendinimo priemonių. Todėl projektui skirtos lėšos bus panaudotos pašalinti medžius ir krūmus apleistose palvinėse Bulvikio rago pievose ir išretinti miškais apsodintas kadaise atviromis buvusias palvių pievas Birštvyno rage. Taip pat planuojama populiarinti Kuršių nerijoje sunykusias ganiavos tradicijas, palankias atviroms buveinėms išlaikyti. Šiuo tikslu planuojama remti avių ganiavą projekto lėšomis bus įsigytos avių ganymo paslaugos Bulvikio rago pievose (iš viso 25 ha teritorijoje). Tikimasi, jog ilgainiui ir vietos bendruomenių gyventojai, pajutę ganiavos naudą atvirose buveinėse, aktyviai prisidės prie palvinių pievų priežiūros pasitelkiant ganiavą. Galiausiai projekto lėšomis bus sutvarkytas iškirstos medienos išvežimui būtinas kelias Birštvyno rage (dar vadinamas Bitininkų keliu.), kuris sausuose Kuršių nerijos pušynuose tarnaus ir gaisrų prevencijai.
Bene didžiausias projekto iššūkis - ilgalaikė atgaivintų palvinių pievų priežiūra. Rengiant projektą ieškota tinkamiausių tradicinio ūkininkavimo būdų, kurie būtų naudingi palvinių pievų unikalioms ekosistemoms palaikyti ir patrauklūs vietos bendruomenėms. Neabejotina, jog tik nuo vietos bendruomenės aktyvaus dalyvavimo atkurtų pievų palaikyme priklauso ilgalaikė projekto sėkmė. Todėl po ilgų svarstymų pasirinkti trys tradicinio ūkininkavimo būdai, kuriuos planuojama pristatyti vietos bendruomenei skirtuose edukaciniuose seminaruose – avininkystė, bitininkystė ir žolininkystė.
Projekto lėšomis ketinama įsigyti Lietuvoje gan naujoviškus mobiliuosius bitynus (iš viso 10 avilių) ir pasiryžusiems vietos bendruomenės atstovams panaudos teise perduoti šią įrangą bitininkystės plėtojimui. Džiugu, jog vos prasidėjus projektui tokių norinčiųjų jau esama. Vietos bendruomenės atstovai yra pasirengę imtisKuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos siūlomos bitininkystės plėtros palvinėse pievose.
Kas žino, galbūt ilgainiui Kuršių nerijos lankytojai galės įsigyti vietoje isunešto medaus, surinktų žolelių arbatų, prieskonių ar natūralių kosmetikos priemonių. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tikisi, jog tokiu būdu projektas sukurs prielaidas naujoms ekonominėms veikloms šiame gausiai turistų lankomame Lietuvos regione. Nes tik tolygiai duodami ir gaudami grąžą iš gamtos galėsime užtikrinti jos tvarumą ateities kartoms.
Į projekto pristatomąjį renginį 2015 m. balandžio 28 d. sukviesti bendruomenių nariai, ūkininkai ir savivaldybės atstovai išklausę pranešimus apie planuojamus darbus juos palankiai priėmė. Kuršių nerijos savivaldybės vicemeras Dovydas Mikelis taip pat užtikrino paramą projektui ir vylėsi itin glaudaus vietos bendruomenės bei projekto vykdytojų bendradarbiavimo įgyvendinant projekto veiklas.
Dabar belieka imtis suplanuotų metus truksiančio projekto veiklų. Tik veikdami sutarime ir bendromis jėgomis galime tikėtis, kad pasiekti rezultatai bus ilgalaikiai ir naudingi tiek gamtai, tiek žmogui. Atviros erdvės su miškų mozaika šiai dienai yra pati vertingiausia rekreacinė vertybė Lietuvoje bei viename gražiausiųjų jos kampelių – Kuršių nerijoje.
Informaciją parengė:
Darnaus vystymo centras